Kas daugiausiai veikia mūsų laimę (ir ypač nelaimę) darbe? Dažniausiai… vadovai. Juk sakoma: atėjo dėl įmonės, išėjo dėl vadovo. O kas daro laimingu vadovą? Žmonės organizacijoje nelabai vertinami, rezultatai prasti, vadovaujamas padalinys nėra strateginis, reikia nuolat taikytis prie kitų, kurie „svarbesni“, tiesioginis vadovas irgi ne dovanėlė... Tai kur prasmė? Žmonės lyg ir laimingi, džiaugiasi tuo, ką kartu kuriam, vis kartais aplanko viltis, kad ir įmonės kultūra pasikeis į geresnę pusę, kad visiems, įskaitant save patį, bus šviesiau, kad jau tuoj tuoj visi mes gyvensim geriau. Dirbdama su vidurinės grandies vadovais daug girdžiu apie prasmės darbe praradimą, kai nesi aukščiausias vadovas ir dėl įmonės kultūros negali įgyvendinti pokyčių, labiau visus įtraukti, bendruomeniškiau spręsti klausimus, galų gale, kasdien jausti to, ką darai, prasmę, jau nekalbant apie džiaugsmo patyrimą. Galbūt verta savęs paklausti: - Kiek apskritai darbas man yra svarbus? - Ką jis man duoda? - Ko aš norėčiau? - Kiek aš esu patenkintas savo dabartiniu darbu? - Kas galėtų būti geriau? - Ką jau dariau dėl to, kad situacija pasikeistų? - Kiek pastangų, vertinant 100-balėje sistemoje, įdėjau? - Ką dar galiu padaryti? - Kas pasikeis, kai tai padarysiu? - Ką konkrečiai padarysiu pirmiausia ir kada? Prie prasmės temos labai norėjau kaip paveikslėlį įdėti Viktor Frank “Žmogus ieško prasmės” knygos nuotrauką, tą ir darau - tai viena geriausių mano skaitytų knygų, nuoširdžiai rekomenduoju ją kiekvienam. Ir štai šios knygos citata, kuri, mano manymu, labai gerai tinka prie temos: Iš žmogaus galima atimti viską, išskyrus vieną dalyką: paskutinę žmogaus laisvę – pasirinkti savo požiūrį bet kokiomis aplinkybėmis, pasirinkti savo kelią. O koks šiandien yra tavo kelias?

Vakar teko klausytis vienos diskusijos apie susirinkimų valdymą. Kaip žinia, dažnai vadovų kalendoriai visada būna full booked, susitikimas po susitikimo. Tenka girdėti, kad susirinkimai būna chaotiški, sugaištas laikas, nepriimti sprendimai ir nuovargio jausmas. Diskusijoje dalyvavo Eglė Daunienė iš Sociokratijos centro kartu su HR atstovais. Pagrindiniai punktai, kuriuos išsinešiau: 1. Susirinkimo metu sukurti saugią erdvę dalintis.  2. Koks tikslas susitikti ? Kieno sprendimas reikalingas? Jeigu sprendimas reikalingas vadovo  - ar yra surinkta komandos nuomonė iki sprendimo ( rizikos, galimybės, paveikslas).  3. Gal užtenka problematiką suformuluoti raštu? 4. Amazon praktika: pirmiau word failas su klausimais raštu, dalyviai skaito ir aptaria klausimus.  5. Susitikimo rolės: moderatorius - facilitatorius, sekretorius, vykdytojas.  6. Pagrindiniai klausimai susikurti aiškumui: - ar visi vienodai mato? ar aiškūs terminai, iki kada, kas atsakingas ? ar aišku kas ką kam perduoda ?  Tam, kad susirinkime būtų lengviau ištverti gero sprendimo ieškojimą, verta pasiremti sociokratiško rato elementais: patikrinimas (check-in), darbotvarkė, sprendimai, įžvalgos (review), uždarymas. Kaip Jums sekasi išbūti, organizuoti susirinkimus ? Pasidalinkite kokias metodikas naudojate, ar pavyko išvengti mažai vertės turinčių susitikimų ir atlaisvinti kalendorių.