Mieli bendruomenės nariai, šį vakarą 19:00 val. kviečiu jus į Zoom susitikimą labai įdomia ir, manau, daugeliui aktualia tema – psichosomatika. Šį kartą su mumis bus viešnia Aurėlija Budrienė, kuri plačiau atvers šią temą ir pasidalins savo įžvalgomis bei patirtimi. Kalbėsime apie tai, kas yra psichosomatika, kaip ji veikia mumyse, koks svarbiausias aspektas ligų sprendimui, kokių sąlygų reikia S⇆VEIKIMUI® ir, žinoma, bus erdvės jūsų klausimams bei situacijoms, kurias norėsis aptarti gyvai. Man ši tema atrodo labai vertinga, nes ji kviečia pažvelgti giliau, ne tik į simptomą, bet ir į žmogų kaip visumą, į jo vidinę būseną, emocijas, patirtis ir tai, ką kūnas kartais bando pasakyti tada, kai patys savęs jau kurį laiką negirdime. Jeigu jaučiate, kad ši tema jums rezonuoja, labai kviečiu būti kartu. Prisijungimo nuorodą palieku komentare.

✨ Po susitikimo, kuris paliečia giliau… Vakar įvyko susitikimas, kuriame kalbėjome ne tik apie jėgą ar jautrumą. Kalbėjome apie tikrą žmogų. Apie tą vidinę vietą, kur nebereikia vaidinti stipraus… ir nebereikia slėpti savo jautrumo. Ačiū kiekvienam, kuris buvote. Už atvirumą. Už klausimus. Už tylą tarp žodžių, kuri kartais pasako daugiau nei pats atsakymas. 🙏 Didelis ačiū lektoriui Leonardui Gėgžnai – už paprastumą, gylį ir gebėjimą kalbėti taip, kad tai paliečia ne protą, o vidų. Po šio susitikimo dar kartą tampa aišku: balansas nėra kažkas, ką reikia „pasiekti“. Jis atsiranda tada, kai nustojame kovoti su savimi. 💬 Jei jauti, kad ši tema dar gyva tavyje ir nori tęsti šį kelią giliau – gali susisiekti su Leonardu ir jį sekti: 👉 Facebook: book.com/share/1CzoWhzVkD/?mibextid=wwXIfr 👉 Instagram: https://www.instagram.com/leonardas_gegzna?igsh=MTNhNGp5YTduenFrbw%3D%3D&utm_source=qr 👉Linkedin: https://www.linkedin.com/in/leonardas-gegzna-lt?utm_source=share&utm_campaign=share_via&utm_content=profile&utm_medium=ios_app 👉 Tiktok: https://www.tiktok.com/@ice.lion6?_r=1&_t=ZN-94QbttWivsU Tai erdvė ir bendruomenė, kurioje nereikia būti vienam einant vadovo ir lyderio keliu. Kartais vienas vakaras gali tapti pradžia kažko daugiau. Ne išorėje. O viduje. ✨ Iki kitų susitikimų Įrašo nuorodą:

Noriu palinkėti kiekvienam iš jūsų ne tik gražios pavasario šventės, bet ir vidinio atgimimo. To tikro, gilaus, kuris vyksta ne tada, kai viskas lengva, o tada, kai gyvenimas kviečia augti per iššūkius, per nepatogumus, per situacijas, kurių galbūt patys niekada nebūtume pasirinkę. Velykos man labai siejasi su atgimimu. Su priminimu, kad po sunkesnio etapo ateina šviesa. Kad po vidinės žiemos ateina pavasaris. Kad net ir tada, kai atrodo, jog gyvenimas daužo kaip margutį, mes galime atsilaikyti. Juk ir margučio stiprybė atsiskleidžia ne tada, kai jis tiesiog guli ramiai, o tada, kai yra bandomas. Vienas smūgis, antras smūgis, trečias. Ir kartais skyla ne tas, į kurį mušama. Taip ir gyvenime. Kartais iššūkiai tik patikrina, kiek mumyse yra tvirtumo, kiek tikėjimo, kiek gebėjimo išlikti savimi net tada, kai nėra lengva. To šiandien ir linkiu kiekvienam iš jūsų. Kad ir ką šiuo metu einate, kad ir su kuo susiduriate, linkiu nepalūžti. Linkiu priimti gyvenimo pamokas ne kaip bausmę, o kaip augimą. Linkiu išlaikyti save, savo tikėjimą, savo kryptį. Ir nepamiršti, kad net po sunkiausių etapų galima atgimti dar stipriau, dar sąmoningiau, dar tikriau. Tegul šis laikas būna ne tik apie šventinį stalą, margučius ar gražias akimirkas su artimaisiais, bet ir apie sustojimą. Apie grįžimą į save. Apie dėkingumą už tai, ką jau turime. Ir apie tylų priminimą sau, kad gyvenimas visada juda toliau. Gražių, jaukių, ramių ir šviesių Šv. Velykų jums visiems. Ačiū, kad esate šios bendruomenės dalis.

Kartais mes tiek įsisukame į sprendimus, atsakomybes ir tempą, kad net nepastebime, kaip prarandame aiškumą savo pačių viduje, nors būtent jis ir yra pagrindas viskam, ką kuriame kaip vadovai. Todėl primenu, kad jau rytoj, kovo 31 dieną, Skool sąmoningų vadovų ir lyderių bendruomenėje vyks online susitikimas su psichologe ir psichoterapeute Gintare Dailydė, kurio metu kalbėsime apie sąmoningą, dėmesingu įsisąmoninimu grįstą lyderystę apie gebėjimą būti čia ir dabar, aiškiau matyti situacijas, priimti labiau apgalvotus sprendimus ir nepasiduoti automatinėms reakcijoms. Susitikimo metu gilinsimės į tai, kas yra dėmesingas įsisąmoninimas ir kaip jis pasireiškia vadovo kasdienybėje, kaip mūsų protas veikia spaudimo ir neapibrėžtumo situacijose, taip pat turėsime praktikos, kuri leis ne tik suprasti, bet ir pajusti, ką reiškia sustoti ir pradėti rinktis sąmoningai, stiprinant savo vidinį stabilumą, psichologinį atsparumą ir kūrybiškumą. Jeigu jauti, kad nori daugiau aiškumo savo sprendimuose, daugiau ramybės viduje ir stipresnio vidinio pagrindo, labai kviečiu prisijungti ir pabūti kartu. Prisijungimo nuorodą rasi kalendoriaus skiltyje

Grįžau iš konferencijos su labai aiškiu jausmu, kad lyderystė šiandien keičiasi iš esmės, ir ne teoriniame lygmenyje, o realiame gyvenime, kur vis mažiau svarbu atrodyti tuo, kuris viską žino, ir vis svarbiau tampa būti tuo, kuris prisiima atsakomybę net tada, kai nežino, kuris išdrįsta pasakyti „nežinau“ ir kartu su komanda ieško atsakymo, o ne bando jį vaidinti. Labiausiai man suskambėjo mintis, kad lyderystė šiandien yra apie žodžių ir veiksmų sutapimą, nes būtent ten gimsta pasitikėjimas, ne kalbose, ne deklaracijose, o tame, kaip mes iš tikrųjų elgiamės kasdien, kaip reaguojame į spaudimą, į klaidas, į neapibrėžtumą, ir kaip elgiamės su žmonėmis, kai nėra patogu. Ir kartu labai aiškiai pasimatė, kad vadovo rolė keičiasi iš „aš turiu visus atsakymus“ į „aš kuriu erdvę, kur atsakymai atsiranda“, nes šiandien stiprus vadovas nebėra tas, kuris viską kontroliuoja, o tas, kuris geba sukurti aiškumą, struktūrą ir kryptį, kad komanda pati galėtų priimti sprendimus ir augti. Dar viena stipri įžvalga buvo apie tai, kaip lengva šiandien pradėti „atiduoti mąstymą“ technologijoms, ypač dirbtiniam intelektui, ir kaip svarbu sąmoningai nepamesti gebėjimo galvoti patiems, nes kitaip galime tapti priklausomi nuo sprendimų, kurių patys nebesuprantame. Labai stipriai rezonavo ir tema apie akląsias zonas, nes klausimas, ką apie mane jau mato kiti, ko aš dar pats nematau, nėra patogus, bet būtent ten prasideda tikras augimas, kai nustoji gintis ir pradedi smalsauti. Ir dar viena labai žemiška, bet svarbi mintis tai, kad mes negalime kurti aiškumo komandoje, jeigu patys esame chaose, negalime palaikyti kitų, jei nemokame palaikyti savęs, ir negalime tikėtis atvirumo, jei patys jo nekuriame. Kas dar kartą labai aiškiai pasitvirtino, kad žmones organizacijose laiko ne pinigai, o jausmas, kad jie yra matomi, reikalingi ir turi prasmę, o kai deleguojame ne tik užduotis, bet ir atsakomybę, tada žmonės pradeda augti, o ne tik vykdyti. Ir turbūt didžiausias jausmas, su kuriuo grįžau, yra toks labai paprastas, bet stiprus suvokimas, kad šiandien, kai vis daugiau vietos mūsų gyvenime užima technologijos, socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas, žmogiškas ryšys tampa dar svarbesnis nei bet kada anksčiau, nors apie tai vis dar daug kam kalbėti nepatogu.