Ir jos man šiemet yra ne apie šurmulį.
Ne apie tobulą stalą ir dovanas.
Ne apie idealias nuotraukas.
Jos apie gyvumą.
Apie tai, kas pažadina. Kas sugrąžina į kūną.
Į kvėpavimą. Į šią akimirką, čia ir dabar.
Kaip tai padaro puikiai lipimas į eketę.
Šalta. Nors ir n-tąjį kartą tai darau jausmas kaip vis netikėta. Bet tuo pačiu ir labai tikra.
Kartais mums reikia ne daugiau komforto,
o daugiau tikrumo. Ne daugiau dovanų, o daugiau buvimo.
Šiandien noriu palinkėti vieno paprasto dalyko būti ten, kur esi. Su tais, kurie šalia.
Ir pastebėti, kiek daug jau turi.
Jei gali – apkabink.
Jei nori – pasakyk „ačiū“.
Jei tylu – tebūnie tylu.
Linkiu šiltų Kalėdų ne tik išorėje, bet ir viduje.
Su savimi. Su savais žmonėmis. Su tuo, kas tikra.
Gražių Kalėdų 🤍