Apie tas, kurias dažnai užsidedame darbe.
Santykiuose. Kasdienybėje.
Dažniausiai ne todėl, kad norime apsimesti.
O todėl, kad norime būti priimti, suprasti, neišsiskirti.
Ypač tai jaučiasi lyderystėje. Kai atrodo, kad reikia būti stipriam, nepažeidžiamam, viską laikančiam. Lyg emocijos, abejonės ar nežinojimas mažintų mūsų vertę.
Bet realybė tokia, kad po kiekviena kauke yra žmogus. Su savo jausmais. Su savo klausimais. Ir su savais procesais.
Ir man atrodo, kad tikras ryšys su savimi ir su kitais prasideda tik tada, kai bent kartais leidžiame sau tas kaukes nusiimti.
Ne tam, kad viską iškart išspręstume. O tam, kad būtume tikri ir autentiški.
Todėl kviečiu jus trumpam sustoti ir atsakyti sau (o jei norisi ir čia):
Kokią kaukę šiuo metu dažniausiai nešioji?
Kurioje srityje sunkiausia būti savimi?
Kas tau padeda grįžti į tikrumą?
Dalinkitės tiek, kiek jaučiasi saugu.
Arba tiesiog pabūkite su šiais klausimais sau.
Abi vietos yra labai vertingos.