Feb 18 • Diskusijų ir klausimų erdvė
Apie tylą.
Noriu šiandien su jumis pasidalinti viena paprasta, bet man labai svarbia įžvalga.
Pradžioje, kai tik pradėjau dirbti kaip koučingo specialistas, man buvo sunku išbūti tylą.
Kai žmogus nutilsta.
Galvoja.
Ieško žodžių.
Viduje kildavo impulsas padėti.
Paklausti dar vieną klausimą.
Paaiškinti.
Nukreipti.
Nes esu įpratęs veikti.
Jeigu kažkas stringa reikia padėti.
Jeigu kažkas nežino reikia pasakyti.
Bet su laiku supratau:
Tyla nėra problema.
Tyla yra procesas.
Ir dažnai būtent toje tyloje žmogus išgirsta save.
Ne mano patarimą.
Ne mano interpretaciją.
O save.
Ir tai labai stipri pamoka ne tik koučinge.
Lyderystėje.
Komandoje.
Santykiuose.
Kartais stipriausias dalykas, kurį galime padaryti –
ne pasakyti,
o išbūti.
Be spaudimo.
Be skubėjimo.
Be poreikio užpildyti.
Ir atvirai man vis dar ne visada tai pavyksta.
Vis dar pagaunu save norintį pagreitinti procesą.
Bet kai pavyksta išbūti…
matau, kiek daug gimsta iš tos erdvės.
Smalsu:
kaip jums sekasi su tyla?
Ar gebate išbūti, kai kitas mąsto?
Ar kyla noras greitai padėti ir „sutvarkyti“ situaciją?
Pasidalinkite.
Labai įdomu išgirsti jūsų patirtis.
6
6 comments
Apie tylą.
powered by
skool.com/lyderystes-kelias-4048
Bendruomenė yra skirta sąmoningiems vadovams, lyderiams ir žmonėms kurie siekia tokiais tapti darbe ir asmeniniame gyvenime. Juk kartu augti lengviau.
Suggested communities
Powered by