Oct '25 • Pasidžiaugimai
Apie perfekcionizmą ir gebėjimą priimti save
Po vakarykščio susitikimo su Silvija Petkevičiūte mintys dar vis sukasi apie perfekcionizmą.
Apie tai, kaip tyliai jis įsiskverbia į mūsų kasdienybę – ne kaip priešas, o kaip būdas jaustis saugiau.
Perfekcionizmas turi daug veidų.
Kartais tai KONTROLĖ – kai norime viską apčiuopti, numatyti, suvaldyti, kad išlaikytume ramybę.
Bet taip prarandame galimybę tiesiog būti čia ir dabar.Mėgautis akimirka, o ne rezultatu.
Kartais tai VENGIMAS – bėgimas nuo skausmo, nuo vienatvės ar nuo tiesos apie save. Ir tada pamažu tolstame nuo savo tikrojo „AŠ“.
Kartais tai NEPAKANKAMUMO jausmas – kai atrodo, kad esame verti tik tuomet, kai viskas pavyksta tobulai. Kai pagyrų ieškome iš kitų, o ne iš savęs. Ir tampame priklausomi nuo to, kas mus pamato, įvertina, pripažįsta.
Ir dar – SOCIALINIS SPAUDIMAS, greičio kultūra.Kai viskas turi būti „čia ir dabar“, greitai, daug ir, žinoma, tobulai. Kai lyginamės, kai bėgam, kai pamirštame sustoti ir tyliai paklausti savęs: „O kam man to reikia?“
Visos šios temos vakar mane palietė labai jautriai. Nes, tiesą sakant, kiekviename iš mūsų yra ta perfekcionizmo dalelė, kuri tiesiog nori būti pamatyta. O ne ištaisyta, ne paslėpta, o priimta su švelnumu.
O pokytis prasideda būtent čia – kai pradedame stebėti save be kritikos. Kai leidžiame sau būti ne tobulam, o gyvam. Kai vietoj siekio „pataisyti“ pasirenkame priimti.
Kaip sakė Viktoras Franklis, kai žmogus praranda prasmę – jis kenčia. Bet kai randa prasmę, net per skausmą, viskas įgauna kitą atspalvį.
Ir gal tada perfekcionizmas tampa nebe priešas, o priminimas.Kad tobulų nėra. Yra tik tie, kurie kasdien mokosi mylėti save tokius, kokie yra.
7
6 comments
Apie perfekcionizmą ir gebėjimą priimti save
powered by
skool.com/lyderystes-kelias-4048
Bendruomenė yra skirta sąmoningiems vadovams, lyderiams ir žmonėms kurie siekia tokiais tapti darbe ir asmeniniame gyvenime. Juk kartu augti lengviau.
Suggested communities
Powered by