Ir man kažkur viduje jau norisi bėgti į naujus metus.
Į naujus tikslus. Į naują pradžią.
Bet tuo pačiu noriu pakviesti truputį sustoti ir pasižiūrėti kokie iš tikrųjų buvo tavo 2025-ieji.
Liko kelios dienos iki Naujųjų. Toks keistas, tarpinis laikas. Kai jau nebesinori nieko planuoti… bet dar ir per anksti keltis naujus tikslus.
Man tai metas, kai norisi susidėti visus taškus ant I.
Ne galvoje. O viduje.
Ir matau, kad daug žmonių šiuo metu jaučiasi panašiai: ne pavargę nuo darbų, o pavargę nuo neuždarytų vidinių klausimų.
Nuo minčių:
– ar šie metai buvo tokie, kokių tikėjausi?
– ar gyvenau taip, kaip norėjau, ar labiau iš inercijos?
– ar labiau džiaugiuosi tuo, ką padariau, ar labiau matau tai, ko nespėjau?
Man atrodo, čia labai svarbus momentas. Nes jei metų neuždarome viduje, nauji tikslai tampa ne įkvėpimu, o bandymu pabėgti į priekį.
Todėl šiandien nesiūlau:
– jokių planų
– jokių sąrašų
– jokių „nuo sausio 1 d. pradėsiu“
O siūlau tik vieną dalyką.
Tai yra leisti sau pasižiūrėti atgal be savikritikos. Be spaudimo. Be kaltinimų sau.
Tiesiog sąžiningai paklausti:
kokie iš tikrųjų buvo mano 2025 metai?
Trečiadienį pasidalinsiu keliais klausimais,
kurie man padeda uždaryti metus ne per protą, o per aiškumą. Kad į Naujuosius būtų galima eiti
ne iš spaudimo, o iš supratimo.
O šiandien, jei jauti gali tiesiog parašyti komentare vieną sakinį:
Koks žodis ar jausmas tau labiausiai apibūdina tavo 2025 metus?
Kol kas tiek.
Leisk sau šią pauzę.
Ji tikrai reikalinga.