Noriu palinkėti kiekvienam iš jūsų ne tik gražios pavasario šventės, bet ir vidinio atgimimo. To tikro, gilaus, kuris vyksta ne tada, kai viskas lengva, o tada, kai gyvenimas kviečia augti per iššūkius, per nepatogumus, per situacijas, kurių galbūt patys niekada nebūtume pasirinkę. Velykos man labai siejasi su atgimimu. Su priminimu, kad po sunkesnio etapo ateina šviesa. Kad po vidinės žiemos ateina pavasaris. Kad net ir tada, kai atrodo, jog gyvenimas daužo kaip margutį, mes galime atsilaikyti. Juk ir margučio stiprybė atsiskleidžia ne tada, kai jis tiesiog guli ramiai, o tada, kai yra bandomas. Vienas smūgis, antras smūgis, trečias. Ir kartais skyla ne tas, į kurį mušama. Taip ir gyvenime. Kartais iššūkiai tik patikrina, kiek mumyse yra tvirtumo, kiek tikėjimo, kiek gebėjimo išlikti savimi net tada, kai nėra lengva. To šiandien ir linkiu kiekvienam iš jūsų. Kad ir ką šiuo metu einate, kad ir su kuo susiduriate, linkiu nepalūžti. Linkiu priimti gyvenimo pamokas ne kaip bausmę, o kaip augimą. Linkiu išlaikyti save, savo tikėjimą, savo kryptį. Ir nepamiršti, kad net po sunkiausių etapų galima atgimti dar stipriau, dar sąmoningiau, dar tikriau. Tegul šis laikas būna ne tik apie šventinį stalą, margučius ar gražias akimirkas su artimaisiais, bet ir apie sustojimą. Apie grįžimą į save. Apie dėkingumą už tai, ką jau turime. Ir apie tylų priminimą sau, kad gyvenimas visada juda toliau. Gražių, jaukių, ramių ir šviesių Šv. Velykų jums visiems. Ačiū, kad esate šios bendruomenės dalis.

Šiandien noriu pasidalinti kvietimu, kuris man pačiam yra labai gyvas ir tikras. Pastaruosius metus jau teko dalyvauti keliose koučingo konferencijose. Ir abu kartus išėjau su tuo jausmu, kai aiškiai supratau, jog buvai tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, su tinkamais žmonėmis. Kas man labiausiai rezonavo? Ne teorijos dėl teorijų. Ne sudėtingi terminai ar „iš knygų“ skambančios tiesos. O gyva patirtis. Pranešimai, paremti realiomis situacijomis. Atviri pasidalinimai. Panelinės diskusijos, kuriose kalbama ne apie tai, kaip turėtų būti, o apie tai, kaip yra iš tikrųjų koučingo praktikoje, darbe su žmonėmis, lyderystėje, gyvenime. Ir dar vienas labai svarbus aspektas tai yra žmonės. Tokiose konferencijose natūraliai plečiasi pažinčių ratas. Užsimezga pokalbiai, kurie tęsiasi ir po renginio. Atsiranda ryšiai, įkvėpimas, naujos perspektyvos. Tai tas tikrasis „networking“, kuris vyksta be spaudimo ir dirbtinumo. Todėl nuoširdžiai rekomenduoju šių metų koučingo konferenciją ne tik koučingo specialistams, bet ir tiems, kurie domisi koučingu, asmeniniu augimu, lyderyste bei sąmoningesniu gyvenimu. Jeigu jauti, kad nori daugiau gylio, prasmės ir tikrų pokalbių tuomet ši konferencija tam yra labai tinkama erdvė. Čia rasi nuorodą, kur gali įsigyti bilietus: https://coaching.lt/konferencija/ Labai lauksiu progos susitikti gyvai, pabendrauti, apsikeisti patirtimis ir tiesiog pabūti bendrystėje. Iki susitikimo 🌱

Labai džiaugiuosi ir esu dėkingas visiems prisijungusiems ir sudalyvavusiems tiesiogiai pilotiniame VERTYBIŲ išsigryninimo seminare, kurio labai laukiau su nekantrumu. Ar viskas buvo tobula, kaip norėčiau tikrai ne, bet juk tobulumui ribų nėra tai džiaugiuosi tuo kaip viskas vyko ir viskas įvyko taip kaip ir turėjo įvykti. Kas negalėjote sudalyvauti einamuoju metu, tai galėsite padaryti įėję į CLASROOM skiltį, su viena sąlyga, kad esate pasiekę bent III lygį šioje bendruomenėje. O norint jį pasiekti reikia tiesiog kelti sau rūpimus klausimus ir užvesti diskusiją, dalyvauti kitų bendruomenės narių užvestose diskusijose. Nes juk bendruomenę kuriame mes visi kartu tai būkime aktyvūs ir kurkime bei auginkime ją visi kartu☺️

Šiandien 19:00 mūsų Sąmoningų vadovų bendruomenėje turime ypatingą sustojimą – vertybių išsigryninimo workshop’ą, kurį vedu kartu su @Agnius Paplauskas . Tai bus ramus, gilus ir labai žmogiškas vakaras, skirtas sustoti ir pažvelgti į savo vidinį kompasą. Apie tai, kas iš tiesų mus veda pirmyn. Apie vertybes, kuriomis gyvename – sąmoningai arba kartais net to nepastebėdami. Jeigu norisi daugiau aiškumo, krypties, arba tiesiog laiko sau – labai kviečiame prisijungti. 🔗 Prisijungimo nuoroda – bendruomenės kalendoriuje. Jeigu nerandate – parašykite, nukreipsiu. Labai lauksiu prisijungiančių. Iki vakaro 🌿

Apie patarimus? Apie dalijimąsi patirtimi? O gal apie gebėjimą būti šalia? Praėjusi savaitė man buvo tarsi veidrodis pilna įžvalgų, žmonių ir tylos, kuri kartais pasako daugiau nei žodžiai. Dalyvavau Mentorship Summit konferencijoje, kurią organizavo Saulius Alksnis su komanda, ir man tai buvo ne tik renginys, o kelionė į gylį į tai, kas iš tiesų svarbu mentorystėje. Gian Luca de Marco priminė, kad kai sprendžiame už kitus darbe, ar šeimoje mes niekam nepadedame. O proešingai mes atimame galimybę kitam augti. Jis kalbėjo ir apie drąsą būti savimi. Apie tą žaismingumą, kurį dažnai pametame tapę „rimtais suaugusiais“. Apie gebėjimą užsidėti „rožinius akinius“ ir tiesiog eiti su šypsena, su savimi, su visomis savo spalvomis. Nes autentiškumas nėra silpnybė. Tai yra mūsų stiprybė. Dovilė Grigalauskienė priminė, kad mentorystė kartais gimsta tyloje. Kai neskubame duoti patarimų, o klausomės. Kai dalinamės ne tik pasiekimais, bet ir abejonėmis. Kai leidžiame tylai sukurti erdvę tikram ryšiui. Ir Dovas Zavadskis – paprastai, bet taikliai: „Jei šiandien – ne ta diena, viskas gerai. Atsipalaiduok.“ Tiek nedaug žodžių, bet juose yra tiek žmogiškumo. Ir tada supranti, kad mentorystė nėra apie tai, ką žinai. Ji apie tai, kaip esi. Apie tai, kaip kuri erdvę kitam žmogui išbūti. Nes kartais būtent tame buvime gimsta didžiausias augimas. Ką tau reiškia mentorystė? Koks momentas tavo kelionėje priminė, kad kartais užtenka tiesiog būti – ne mokančiam, o esančiam? Būtų įdomu išgirsti ir jūsų mintis – kaip jūs matote mentorystę šiandien?