Šiandien, vasario 3 d., 19 val., nuoširdžiai kviečiu jus VISUS į šiltą, gyvą pokalbį prie kavos ☕ Šio vakaro susitikimas su lektore buvo atšauktas dėl ligos, ir man pasidarė gaila praleisti progą tiesiog būti kartu. Todėl kviečiu susitikti be programos, be spaudimo pasikalbėti, pasidalinti tuo, kuo gyvename, aptarti tai, kas šiandien aktualu kiekvienam iš mūsų. Lengvas, švelnus, jaukus laikas kaip mastermind pokalbis tarp savų. Parašykite, ar būsite man tai tikrai svarbu. Prisijungimo nuorodą rasite Calendar skiltyje iki susitikimo vakare☺️

Šiandien noriu pasidalinti kvietimu, kuris man pačiam yra labai gyvas ir tikras. Pastaruosius metus jau teko dalyvauti keliose koučingo konferencijose. Ir abu kartus išėjau su tuo jausmu, kai aiškiai supratau, jog buvai tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, su tinkamais žmonėmis. Kas man labiausiai rezonavo? Ne teorijos dėl teorijų. Ne sudėtingi terminai ar „iš knygų“ skambančios tiesos. O gyva patirtis. Pranešimai, paremti realiomis situacijomis. Atviri pasidalinimai. Panelinės diskusijos, kuriose kalbama ne apie tai, kaip turėtų būti, o apie tai, kaip yra iš tikrųjų koučingo praktikoje, darbe su žmonėmis, lyderystėje, gyvenime. Ir dar vienas labai svarbus aspektas tai yra žmonės. Tokiose konferencijose natūraliai plečiasi pažinčių ratas. Užsimezga pokalbiai, kurie tęsiasi ir po renginio. Atsiranda ryšiai, įkvėpimas, naujos perspektyvos. Tai tas tikrasis „networking“, kuris vyksta be spaudimo ir dirbtinumo. Todėl nuoširdžiai rekomenduoju šių metų koučingo konferenciją ne tik koučingo specialistams, bet ir tiems, kurie domisi koučingu, asmeniniu augimu, lyderyste bei sąmoningesniu gyvenimu. Jeigu jauti, kad nori daugiau gylio, prasmės ir tikrų pokalbių tuomet ši konferencija tam yra labai tinkama erdvė. Čia rasi nuorodą, kur gali įsigyti bilietus: https://coaching.lt/konferencija/ Labai lauksiu progos susitikti gyvai, pabendrauti, apsikeisti patirtimis ir tiesiog pabūti bendrystėje. Iki susitikimo 🌱

Autentiška lyderystė negimsta iš pareigos - ji gimsta iš vidinio aiškumo. Būti lyderiu yra daugiau nei spręsti problemas. Tai laikyti erdvę komandai, rodant kryptį net tada, kai pačiam viduje ne visada aišku. Tačiau ką daryti, kai spaudžia skaičiai, laukia sprendimai, o komanda tikisi žmogiško ryšio? Kai esi tarp rezultatų lūkesčio ir noro išlikti savimi. Kas tuomet padeda nepalūžti? 👉 Šių metų #EsiDaugiau’26 konferencija kviečia pažvelgti į balansą ne kaip prabangą, o kaip lyderystės pagrindą. 📅 Konferencija vyks vasario 12 d. (ketvirtadienį), Vilniuje. Šiemet tema „Kai balansas tampa svertu pokyčiams“ puikiai atspindi nūdienos realijas, beprotišką tempą ir būtinybę kartais sulėtėti ir surasti balansą tarp "privalau" ir "noriu aš". Tai bus erdvė, kurioje lyderiai stabteli ne tam, kad ilsėtųsi (nors ir to tikrai reikia), o tam, kad vėl išgirstų save. 🎤 Kelios temos, ypač svarbios lyderiams: 🔹 Nankhonde Kasonde - kaip išlikti lyderiu spaudimo sąlygomis, išlaikant žmones ir kultūrą 🔹 Aliona Sosunova - kaip „daug dirbu“ gali tapti kliūtimi ilgalaikei įtakai 🔹 Olegas Lapinas - apie balansą kaip vidinę jėgą, ne tik komfortą Autentiška lyderystė prasideda ne nuo „kaip padaryti“, o nuo klausimo „kas aš šioje situacijoje?“. Jei jauti, kad vadovavimas turi vesti ne tik į rezultatus, bet ir į žmogišką pilnatvę - ši konferencija gali būti ta vieta kur apie tai pakalbėsime. Susitikime #EsiDaugiau '26 🖐️ 🎫Daugiau apie programą ir bilietus: https://coaching.lt/konferencija/

Po šio vakaro Skool bendruomenės susitikimo, kurį suorganizavo @Povilas Petrauskas ir kuriame svečiavosi @Dainius Jakučionis, man liko daug minčių. Tokių, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastos, bet kuo ilgiau su jomis pabūni, tuo daugiau sluoksnių atsiveria. Labiausiai nuskambėjo tai, kad tikslai nėra apie skaičių. Vienam žmogui per metus realu vienas tikslas, kitam – ir dešimt. Ir čia nėra teisinga ar klaidinga. Viskas labai stipriai priklauso nuo to, kam ir iš kur tie tikslai kyla. Dainius daug kalbėjo apie sąmoningumą – apie gebėjimą pastebėti, kodėl aš siekiu vieno ar kito tikslo. Ar tai mano vidinis pasirinkimas, ar kažkur perimta idėja, spaudimas, ego. Ir kad net jeigu tikslai kyla iš vaikystės patirčių ar traumų – tame nėra nieko blogo, jeigu tai suvokiama ir priimama sąmoningai. Man labai įstrigo atskirtis tarp rezultato ir įpročio. Rezultatą galima pasiekti greitai. Įprotį išsiugdyti daug lėčiau. Bet būtent įprotis kuria ilgalaikį pokytį, o ne trumpą pasitenkinimą. Taip pat svarbi mintis apie resursus, kiek aš jų turiu, kiek tikslas priklauso nuo manęs, o kiek nuo aplinkos. Ir kaip elgiuosi su savimi, kai tikslų nepasiekiu. Ar imu save spausti, ar gebu likti su savimi. Ir dar tai, kaip mes keičiamės. Todėl normalu, kad keičiasi ir mūsų tikslai. Ir tame nėra nieko blogo. Galbūt svarbiausia ne nuolat bėgti į priekį, o kuo dažniau būti čia ir dabar. Man šis vakaras buvo labai geras priminimas, kad tikslai neturėtų atitolinti nuo gyvenimo. Greičiau atvirkščiai padėti jame būti. Ačiū labai @Povilas Petrauskas už erdvę tokiems pokalbiams ir Dainiui Jakučioniui už atvirumą bei gylį.Išsinešu minčių, prie kurių norisi dar sugrįžti. O kaip jūs jaučiate ar jūsų tikslai šiuo metu jus artina prie savęs, ar nuo savęs tolina? Jeigu ir tu nori sudalyvauti gyvai tokiuose susitikimuose tai gali prisijungti prie Povilo įkurtos bendruomenės, o tai padaryti gali tiesiog paspaudęs šią nuorodą: https://www.skool.com/mastering-awareness/about?ref=65f00adbece442bc97e9db73922cf165

Ir man kažkur viduje jau norisi bėgti į naujus metus. Į naujus tikslus. Į naują pradžią. Bet tuo pačiu noriu pakviesti truputį sustoti ir pasižiūrėti kokie iš tikrųjų buvo tavo 2025-ieji. Liko kelios dienos iki Naujųjų. Toks keistas, tarpinis laikas. Kai jau nebesinori nieko planuoti… bet dar ir per anksti keltis naujus tikslus. Man tai metas, kai norisi susidėti visus taškus ant I. Ne galvoje. O viduje. Ir matau, kad daug žmonių šiuo metu jaučiasi panašiai: ne pavargę nuo darbų, o pavargę nuo neuždarytų vidinių klausimų. Nuo minčių: – ar šie metai buvo tokie, kokių tikėjausi? – ar gyvenau taip, kaip norėjau, ar labiau iš inercijos? – ar labiau džiaugiuosi tuo, ką padariau, ar labiau matau tai, ko nespėjau? Man atrodo, čia labai svarbus momentas. Nes jei metų neuždarome viduje, nauji tikslai tampa ne įkvėpimu, o bandymu pabėgti į priekį. Todėl šiandien nesiūlau: – jokių planų – jokių sąrašų – jokių „nuo sausio 1 d. pradėsiu“ O siūlau tik vieną dalyką. Tai yra leisti sau pasižiūrėti atgal be savikritikos. Be spaudimo. Be kaltinimų sau. Tiesiog sąžiningai paklausti: kokie iš tikrųjų buvo mano 2025 metai? Trečiadienį pasidalinsiu keliais klausimais, kurie man padeda uždaryti metus ne per protą, o per aiškumą. Kad į Naujuosius būtų galima eiti ne iš spaudimo, o iš supratimo. O šiandien, jei jauti gali tiesiog parašyti komentare vieną sakinį: Koks žodis ar jausmas tau labiausiai apibūdina tavo 2025 metus? Kol kas tiek. Leisk sau šią pauzę. Ji tikrai reikalinga.