Ir noriu čia, šioje bendruomenėje, tiesiog sustoti kartu su jumis. Ne mokyti. Ne aiškinti. O tiesiog pabūti. Ši diena man visada primena apie šeimą. Bet ne tik tą, apie kurią dažniausiai galvojame. Šeima man yra ir tie žmonės, su kuriais praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį. Darbas. Komandos. Bendruomenės. Tai erdvės, kuriose mes ne tik veikiame, bet ir gyvename su savo nuovargiu, džiaugsmu, abejonėmis, bei augimu. Todėl šiandien noriu pasiūlyti nedidelę refleksiją be skubėjimo: • Kas tau šiandien yra šeima? • Kiek „šeimų“ turi savo gyvenime? • Kaip jautiesi tose erdvėse, kuriose praleidi daugiausiai laiko? • Ką norėtum jose atsinešti daugiau atvirumo, šilumos, buvimo? Kūčios man nėra apie tobulus atsakymus. Jos apie sąmoningą buvimą. Apie dėkingumą žmonėms, su kuriais einame kartu skirtingais gyvenimo keliais. Ir labai noriu padėkoti jums šios bendruomenės žmonėms. Už atvirumą. Už dalijimąsi. Už buvimą ne paviršiuje, o giliau. Man labai gera būti šioje erdvėje kartu su jumis. Jei norisi pasidalinkite komentaruose: Ką jums reiškia šeima šiandien? Net ir vienu sakiniu. Linkiu ramaus, jaukaus Kūčių vakaro. Su šiluma. Su dėkingumu. Su savimi ir savais žmonėmis. 🤍

Po šio vakaro susitikimo, kurį suorganizavo @Povilas Petrauskas ir šio vakaro svečiu @Arnas Markevičius, man asmeniškai liko daug apmąstymų. Tokių, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, bet su laiku ima skambėti vis giliau. Arnas save pristato kaip edukatorių, bet iš esmės tai yra žmogus, kuris kalba apie santykius labai žmogiškai ir iš savo asmeninės patirties. Be teorijų, be sudėtingų žodžių, bet taip paprastai ir žmogiškai, kas labai paliečia. @Povilas Petrauskas paklaustas, kas yra sąmoningi santykiai, jis atsakė trumpai ir aiškiai: „Santykiai tai yra nuolatinis skirtumų valdymas. Sąmoningi santykiai tai yra tai kai tuos skirtumus valdai sąmoningai.“ Ir tame, rodos, telpa viskas. Nes juk mes visi esame skirtingi. Ir būtent tie skirtumai santykiuose spaudžia mūsų mygtukus tuos, kuriuos dažniausiai ir skauda labiausiai. Ir būtent tada išlenda mūsų tikrieji „vidiniai demonai“. Ir jeigu tuomet drįstam į juos pažvelgti tuomet ten ir prasideda tikrasis augimas. Šio susitikimo metu buvo daug kalbėta apie ribas, tai yra kaip jas brėžti ne iš kontrolės, o iš pagarbos partneriui/ei. Kaip išsakyti savo jausmus ne menkinant kitą, o išlaikant pagarbą. Nes kuomet ribos yra sveikos jos kuria saugumą, o ne atstumą tarp partnerių. O kuomet jų nėra dažnu atveju prasideda manipuliacija, kaltinimai ar kontrolė. Man labai įstrigo Arno mintis: „Santykių pagrindas yra lygiavertiškumas.“ Tai kuomet žiūrime į partnerį/ę ne iš viršaus ir ne iš apačios. Tik tada atsiranda vietos atvirumui, o ne tarpusavio kovai. Labai įdomus buvo pasidalinimas ir apie emocinį intelektą. Moksliniai tyrimai rodo: jei bent vienas partneris turi aukštesnį emocinį intelektą, tuomet santykiai jau turi šansą klestėti. Nes emocinis intelektas padeda brėžti ribas konstruktyviai. Neatsiriboti, o kurti. Man labai surezonavo Arno metafora apie atvirumą kuomet jis sakė, kad atvirumo reikia duoti kitam tiek, kiek tuo metu žmogus gali priimti. Ir tai prilygino kaip karštą ar atvėsintą vandenį priklausomai nuo to, kiek kitas pasiruošęs jo priimti. Jeigu perdaug tuomet nudegins. Jeigu permažai nebesušildys.

Labai džiaugiuosi ir esu dėkingas visiems prisijungusiems ir sudalyvavusiems tiesiogiai pilotiniame VERTYBIŲ išsigryninimo seminare, kurio labai laukiau su nekantrumu. Ar viskas buvo tobula, kaip norėčiau tikrai ne, bet juk tobulumui ribų nėra tai džiaugiuosi tuo kaip viskas vyko ir viskas įvyko taip kaip ir turėjo įvykti. Kas negalėjote sudalyvauti einamuoju metu, tai galėsite padaryti įėję į CLASROOM skiltį, su viena sąlyga, kad esate pasiekę bent III lygį šioje bendruomenėje. O norint jį pasiekti reikia tiesiog kelti sau rūpimus klausimus ir užvesti diskusiją, dalyvauti kitų bendruomenės narių užvestose diskusijose. Nes juk bendruomenę kuriame mes visi kartu tai būkime aktyvūs ir kurkime bei auginkime ją visi kartu☺️

Tai man nėra tik dar vienas dokumentas. Tai yra pirmas žingsnis į tai, ką noriu kurti šioje bendruomenėje tai yra vertę, kuri padeda sustoti, susivokti, geriau pažinti save ir savo ribas. Prieš kelias savaites LinkedIn’e buvau paskelbęs apklausą, kuri iš trijų temų jums šiandien aktualiausia: perdegimas, prioritetai ar kontrolės paleidimas. Visos šios temos, mano akimis, labai susijusios. Bet viena iš jų surinko daugiausiai balsų: Tai yra perdegimas. Ir būtent todėl būtent nuo šios temos ir pradėjau. Perdegimas šiandien paliečia daug žmonių, tai paliečia vadovus, specialistus, tėvus, komandas. Aš pats tame buvau ne kartą. Ypač tais etapais, kai norisi padaryti daugiau, greičiau, stipriau, išbūti visur… kol vieną dieną supratau, kad tiesiog nebeturiu vidinių resursų. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl panorau sukurti šią atmintinę. Joje sudėjau tai, kas man pačiam padėjo: - atpažinti pirmuosius perdegimo ženklus, - suprasti, kas vyksta kūne ir emocijose, - ir ką galima padaryti, kad sustotume laiku, o ne tada, kai jau per vėlu. Tai nėra teorinis „lapas“. Tai yra realios patirtys, refleksijos ir praktiniai žingsniai, kurie man padėjo grįžti į aiškumą, energiją ir žmogišką buvimą. Jeigu norėtumėte gauti šią atmintinę – parašykite komentaruose „noriu“, ir mielai ja pasidalinsiu. Ir jeigu matysiu, kad tema aktuali — galėsime padaryti ir atskirą trumpą sustikimą šia tema mūsų bendruomenėje. Klausimas refleksijai: Kaip jūs suprantate, kad artėjate prie ribos?

Turbūt daugelis mūsų yra turėję tą etapą, kai iš išorės viskas atrodo gerai… bet viduje jautiesi lyg bėgtum be krypties. Atsakomybės daug. Sprendimų dar daugiau. Lūkesčiai iš visų pusių. Ir kažkur tarp rezultatų, susitikimų ir komandos poreikių dingsta vienas svarbus dalykas tai tu pats. Dirbdamas su vadovais dažnai matau šiuos pasikartojančius iššūkius: • nebeaišku, kur dėti energiją; • atsiranda įstrigimo jausmas; • krenta vidinis balansas; • sunku paleisti kontrolę; • arba tiesiog prarandama kryptis. Tai nėra silpnumas. Tai yra realybė, su kuria susiduria sąmoningi, atsakingi, į žmones orientuoti vadovai. Šiandien paruošiau 3 temas, kurios, mano praktikoje, dažniausiai tampa skaudžiausiomis vadovo vidinėmis vietomis. Temos, kurias sutvarkius gyvenime atsiranda daugiau aiškumo, lengvumo ir erdvės kvėpuoti. Kuri praktinė atmintinė šiuo metu būtų tau naudingiausia? Noriu sukurti tikrai praktiškas, gyvenime pritaikomas atmintines tokias, kurios realiai padeda, o ne būtų dar vienas nereikalingas failas stalčiuje. Todėl kviečiu pažymėti, kuri tema tau šiuo metu aktualiausia. Tai padės man sukurti tai, ko tikrai reikia vadovams šiandien. Jeigu norėtum visų trijų, komentare parašyk „visos“ mielai pasidalinsiu. P.S. Šios atmintinės skirtos ne tik naujiems vadovams. Jos tinka visiems, kurie nori vadovauti sąmoningiau, ramiau ir labiau iš vidaus nei iš kontrolės.