Žinai, pastaruoju metu vis dažniau pagaunu save galvojant, kad augimas vyksta ne tik per knygas ar praktikas. Kartais – tiesiog per filmą. Tiesiog žiūrėdamas, pajunti kažką viduj.Kažką, kas sujuda, primena, sustabdo. Aš net su dukra kartais sėdim žiūrėdami paprastus animacinius filmukus ir būna pagaunu save, kad į juos žiūriu visai kitaip nei anksčiau. Kiek daug ten yra prasmės, jei tik sustoju ir pamatau. O kai po to dar pasikalbam ką ji suprato, ką pasiėmė ir tada būna taip šilta. Toks paprastas, bet tikras ryšys. Ir pagalvojau, kad gal kiekvienas mes turim tuos filmus, kurie paliko pėdsaką. Kuriuos prisimenam ne dėl efekto ar siužeto, o dėl to, ką jie mumyse pajudino. Man vienas toks filmas labiausiai įstrigęs buvo „Peaceful Warrior“ „Taikos karys“. Jame tiek tylos, tiesos ir priminimo apie gyvenimą čia ir dabar. O kokie filmai jums įstrigo labiausiai? Kurie turėjo gilesnę prasmę?

Yra momentų, kai viskas atrodo tarsi savo vietose… darbai juda, atsakomybės aiškios, kalendorius pilnas. Ir vis dėlto viduje atsiranda jausmas, kad energija kažkur išsibarsto, o aiškumo vis mažiau nei norėtųsi. Būtent iš tokių pokalbių ir gimė ši tema. Džiaugiuosi galėdamas pasidalinti ir tuo pačiu pakviesti. Gegužės 12 dieną organizuoju nemokamą online webinarą apie laiko ir energijos kontrolę. Ne apie tai, kaip dar labiau susispausti į rėmus. Ne apie dar vieną „to-do“ sąrašą. O apie tai, kaip iš tikrųjų pradėti jausti, kur išeina tavo energija ir kaip susigrąžinti kontrolę taip, kad liktų daugiau ramybės, aiškumo ir vidinio stabilumo. Jeigu jauti, kad: dirbi daug, bet ne visada ten, kur svarbiausiadiena dažnai pavirsta „gaisrų gesinimu“ arba tiesiog nori daugiau balanso tarp rezultatų ir savijautos šis susitikimas bus labai apie tave. Kviečiu prisijungti ir, jei jauti, kad kažkam iš tavo aplinkos tai gali būti aktualu, pasidalinti su juo. Registracijos nuorodą rasi kalendoriuje. Užsiregistravęs gausi visą informaciją apie prisijungimą. Kartais užtenka vieno sustojimo ir vieno pokalbio, kad pradėtum matyti viską kitaip.

Dažnai pagaunu save minčių sūkuryje - kupiną idėjų, įžvalgų ir noro dalintis. Dalį jų išsakau vadovams, tačiau vis labiau jaučiu, kad svarbu sukurti erdvę ir kiekvienam iš mūsų. Tikiu, kad tarp mūsų yra žmonių, kurie nešiojasi savo istorijas, patirtis ir temas, apie kurias norėtų kalbėti. Galbūt tai Jūsų kelionė link vadovo vaidmens. O gal tema, kuri Jums labai artima, bet iki šiol tiesiog nebuvo progos ja pasidalinti. Kiekviena patirtis yra vertinga. Kiekvienas balsas - svarbus. 👉 Todėl kviečiu Jus žengti žingsnį ir pasidalinti:kokią temą norėtumėte pristatyti ar aptarti mūsų bendruomenėje? Parašykite komentaruose arba asmeniškai man. Net ir viena Jūsų žinutė gali tapti pradžia kažkam prasmingo. Labai laukiu Jūsų minčių - Jūsų balsas čia svarbus. ✨

Mieli bendruomenės nariai, šį vakarą 19:00 val. kviečiu jus į Zoom susitikimą labai įdomia ir, manau, daugeliui aktualia tema – psichosomatika. Šį kartą su mumis bus viešnia Aurėlija Budrienė, kuri plačiau atvers šią temą ir pasidalins savo įžvalgomis bei patirtimi. Kalbėsime apie tai, kas yra psichosomatika, kaip ji veikia mumyse, koks svarbiausias aspektas ligų sprendimui, kokių sąlygų reikia S⇆VEIKIMUI® ir, žinoma, bus erdvės jūsų klausimams bei situacijoms, kurias norėsis aptarti gyvai. Man ši tema atrodo labai vertinga, nes ji kviečia pažvelgti giliau, ne tik į simptomą, bet ir į žmogų kaip visumą, į jo vidinę būseną, emocijas, patirtis ir tai, ką kūnas kartais bando pasakyti tada, kai patys savęs jau kurį laiką negirdime. Jeigu jaučiate, kad ši tema jums rezonuoja, labai kviečiu būti kartu. Prisijungimo nuorodą palieku komentare.

Noriu palinkėti kiekvienam iš jūsų ne tik gražios pavasario šventės, bet ir vidinio atgimimo. To tikro, gilaus, kuris vyksta ne tada, kai viskas lengva, o tada, kai gyvenimas kviečia augti per iššūkius, per nepatogumus, per situacijas, kurių galbūt patys niekada nebūtume pasirinkę. Velykos man labai siejasi su atgimimu. Su priminimu, kad po sunkesnio etapo ateina šviesa. Kad po vidinės žiemos ateina pavasaris. Kad net ir tada, kai atrodo, jog gyvenimas daužo kaip margutį, mes galime atsilaikyti. Juk ir margučio stiprybė atsiskleidžia ne tada, kai jis tiesiog guli ramiai, o tada, kai yra bandomas. Vienas smūgis, antras smūgis, trečias. Ir kartais skyla ne tas, į kurį mušama. Taip ir gyvenime. Kartais iššūkiai tik patikrina, kiek mumyse yra tvirtumo, kiek tikėjimo, kiek gebėjimo išlikti savimi net tada, kai nėra lengva. To šiandien ir linkiu kiekvienam iš jūsų. Kad ir ką šiuo metu einate, kad ir su kuo susiduriate, linkiu nepalūžti. Linkiu priimti gyvenimo pamokas ne kaip bausmę, o kaip augimą. Linkiu išlaikyti save, savo tikėjimą, savo kryptį. Ir nepamiršti, kad net po sunkiausių etapų galima atgimti dar stipriau, dar sąmoningiau, dar tikriau. Tegul šis laikas būna ne tik apie šventinį stalą, margučius ar gražias akimirkas su artimaisiais, bet ir apie sustojimą. Apie grįžimą į save. Apie dėkingumą už tai, ką jau turime. Ir apie tylų priminimą sau, kad gyvenimas visada juda toliau. Gražių, jaukių, ramių ir šviesių Šv. Velykų jums visiems. Ačiū, kad esate šios bendruomenės dalis.