Stebuklinga tabletė, Dauguma žmonų ieško stebuklingos tabletės kuri išspręs visas jų gyvenimo problemas. Visi jie pamiršta, kad ji jiems duota dar prieš gimstant.

Visos žmonių problemos kyla iš baimės.

Keletas nuskambėjusių minčių: Dėkoju visiems dalyviams!!! Buvo iš ties Geras laikas, Iki kitų susitikimų, o @Tomas Jonusas žadėjo pasidalinti rekomendacine literatūra. - Kelias į sėkmę yra veikti tai kas patinka, sekasi ir savo išskirtiniu stiliumi, būnant savimi - Jei mes nedarome Dievas neturi ką padvigubinti - Įdirbis, darymas, duoda supratimą apie veiklos aplinką - Motyvuoja pati veikla, o ne tikslas - Kelrodė žvaigždė tai darymas tai ko mėgsti ne dėl rezultato - Per dieną daug tikrai nenuveiksi, bet darydamas kas diena per metus, jau turėsi apčiuopiamą vaizdą - Jei mėgsti rezultatą, o ne patį veiksmą, tai ne tavo kryptis - Vienas geriausias laikas veikti buvo prieš 20 metų, kitas yra šiandien - Neužtenka atrasti kelią, dar reikia reikia turėti drąsos pradėti juo eiti

Sausio 28 d., 19:00 LIVE, Tomas Jonusas – „Žmogaus gylis“ bendruomenės narys – 60 minučių susitikime pakvies į gilesnę kelionę: pažvelgti į pašaukimą ne kaip į paslėptą atsakymą, o kaip į gyvą procesą, kuriame Ikigai tampa kryptį rodančiu kompasu. Šis 60 minučių susitikimas – tai ne stebuklingas receptas, kaip „rasti“ savo pašaukimą. Tai kvietimas pradėti jį sąmoningai kurti. Japonų sąvoka Ikigai dažnai verčiama kaip „prasmė būti“ arba „priežastis keltis ryte“. Vakaruose ji tapo madingu modeliu, kuris žada greitus atsakymus. Tačiau tikrasis jos potencialas slypi ne schemoje, o gyvoje kelionėje. Šiame susitikime į pašaukimą žvelgsime ne kaip į paslėptą lobį, kurį reikia kažkur atrasti, bet kaip į kuriamą struktūrą, kuri auga per tavo pasirinkimus, patirtis ir sąmoningą refleksiją. Ikigai čia taps ne „teisingų atsakymų“ lentele, o vidiniu kompasu – rėmu, padedančiu susieti tai, kas tau svarbu, tai, ką darai, ir tai, kaip gyveni. Tai ne kvietimas susikurti tobulą planą. Tai kvietimas leisti prasmei būti, judėti po truputį ir drąsiai keisti kryptį, kai tam ateina laikas.

Tam tikroje terminologijoje tai vadinama "psichologinė mirtis". Esmė tokia, kad dažnai yra nesvarbu kaip tai ar kažką kitą pavadinsime, svarbu suprasti esmę. Šį postą paskatino parašyti bendruomenė, tad dalinuosi: Aš virstu kitu žmogumi. Tai šiek tiek užtrunka. Reikia iškęsti. Tai yra psichologinė mirtis. Senojo aš mirtis ir naujojo aš formavimasis. Psichologinės mirties (negalėjimas rasti atramos pačiam sau) požymiai: - jausmas, kad viskas lyg už stiklo - jausmą, kad negalite pasiekti savo gyvenimo - nėra jokių emocijų ir pergyvenimų, viskas šalta ir px - nieko nesinori daryti, apart tik miegoti - įtakos praradimo jausmas - sveikatos problemos, nevirškinimas, kūno skausmai ir kt. - gebėjimo šnekėti praradimas - supratimas, kad seni gebėjimai paveikti žmones nebeveikia, o nauji dar neveikia - nesupranti ką gali ir ko negali - nebesinori skaityti senų knygų ir žiūrėti senų filmų kurie padėdavo ankstesniais periodais - tiesiog jos - jie nebeįdomūs - nepadeda, neįkvepia veikti - visos mano mintys ir gebėjimai atrodo paviršutiniški, silpni, bereikšmiai - jausmas, kad esi nieko vertas - jokių jausmų, sąmonė kaip ledinis stiklas Pasiūlymas savirefleksijai: - savirefleksija - jei tai dar neaktualu tiesiog išsisaugokite